Kaip sužinoti, ar į telefoną buvo įsilaužta

Į išmanųjį telefoną gali būti įsilaužta kaip ir į bet kurį kitą įrenginį, kuriame veikia interneto ryšys. Telefonai įsilaužėliams yra ypač viliojantis taikinys, nes per juos galima gauti prieigą prie daugybės naudotojo duomenų, įskaitant bankininkystės informaciją ir socialinių tinklų paskyrų slaptažodžius. Įsilaužėliai gali bandyti susilpninti jūsų telefono saugumą kenkėjiška programine įranga ir Trojaus arkliais. Įdiegę įrenginyje klavišų paspaudimų registravimo programą, sukčiai gali stebėti jūsų veiklą ir sužinoti prisijungimo duomenis, kuriuos naudojate svetainių ir programėlių paskyrose. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kai telefonai tampa kriptovaliutų kasyklomis, generuojančiomis kriptovaliutą nusikaltėliams – dėl to įrenginio veikimas smarkia sulėtėja. Taigi, nepamainomas kasdienis palydovas – išmanusis telefonas – gali kelti didelę grėsmę, todėl svarbu mokėti atpažinti įsilaužimo požymius.

Toliau pateikiami požymiai, kurie gali reikšti, kad į jūsų telefoną buvo įsilaužta.

Patikrinkite, ar jūsų telefone nėra programėlių, kurių nesisiuntėte, žinučių, kurių nerašėte, ar pirkinių, kurių neįsigijote. Taip pat būkite budrūs sulaukę įtartinų skambučių.

Įsilaužimo atveju telefonas gali ne tik lėtai veikti, bet ir naudoti daugiau išteklių bei akumuliatoriaus energijos nei įprasta, taip pat pernelyg įkaisti. Fone veikianti kenkėjiška programinė įranga gali gerokai sumažinti įrenginio galingumą.

Būkite budrūs pastebėję, kad telefone naudojama daugiau mobiliųjų duomenų nei įprasta. Gali būti, kad mobiliuosius duomenis naudoja kenkėjiškos programos, sekančios jūsų veiksmus.

Programėlės neveikia kaip numatyta, netikėtai įsijungia ar išsijungia, „užlūžta“ ir nebeįsikelia.

Jei ekrane matote daug iššokančiųjų langų, greičiausiai jūsų telefonas buvo užkrėstas šnipinėjimo ar kenkimo programine įranga.

SPECIALISTŲ PATARIMAS. Jei įvyko įsilaužimas, praneškite apie tai savo draugams ir pažįstamiems, kurių kontaktinę informaciją turite savo telefone. Įsilaužėliai gali pasinaudoti jūsų telefonu, taip pat jame esančiomis susirašinėjimo programėlėmis kibernetiniams išpuoliams prieš kitus žmones.

Įsilaužti į telefoną galima įvairiais būdais. Kai kurie jų netgi nereikalauja specialių žinių. Sukčiavimas SIM kortele. Naudodami šį metodą įsilaužėliai gali perkelti jūsų telefono numerį į savo SIM kortelę ir užvaldyti jūsų paskyras. Šnipinėjimas. Kai kurias šnipinėjimo programėles galima gana lengvai įsigyti ir naudoti, net ir neturint specialių IT žinių. Jos leidžia įsilaužėliui nuotoliniu būdu stebėti, ką veikiate savo telefone. Tokią programėlę sukčius gali įdiegti jūsų mobiliajame įrenginyje, gavęs tiesioginę prieigą prie jo. USB laidas. Į telefoną galima įsilaužti ir naudojant USB laidą ar įkroviklį. Prijungus telefoną USB laidu prie kito įrenginio, pavyzdžiui, kompiuterio, duomenis galima siųsti per USB jungtį. Tai reiškia, kad kompiuteris su kenkėjiška programine įranga ar virusais gali užkrėsti jūsų įrenginį, net jei naudojate USB jungtį tik telefonui įkrauti. Viešasis „Wi-Fi“ arba įkrovimo stotys. Jūsų įrenginys gali būti užkrėstas kenkėjiška programine įranga per viešuosius „Wi-Fi“ tinklus arba įkrovimo stotis. Įsilaužėliai gali sukurti suklastotą „Wi-Fi“ tinklą, vadinamąjį „piktąjį dvynį“, kad nukreiptų jus į kenkėjiškas svetaines, arba pavogti duomenis per USB jungtį su įkrovimo stotimi. Duomenų viliojimas. Jus gali atakuoti apgaulingomis žinutėmis, el. laiškais ar tekstiniais pranešimais, kuriuose yra kenkėjiškų nuorodų, skirtų įdiegti į jūsų įrenginį programinę įrangą duomenims vogti. Kenkėjiška programinė įranga. Kenkėjiška programinė įranga gali patekti į jūsų įrenginį, jei iš apgaulingų svetainių atsisiųsite programėlių ar paspausite kenksmingus iššokančiuosius langus ar nuorodas.

Jei įtariate, kad jūsų telefono fotokamera buvo nulaužta, yra keletas požymių, kurie gali patvirtinti, kad kažkas naudoja ją nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, galerijoje galite rasti vaizdo įrašų ir nuotraukų, kurių nedarėte. Žinoma, kartais galima nufilmuoti ar nufotografuoti vaizdą atsitiktinai, tačiau jeigu tokių neaiškiai atsiradusių vaizdų randate nuolat, tai ženklas, kad įsilaužėliai yra užvaldę jūsų fotokamerą. Taip pat reikėtų sunerimti, jei nenaudojant telefono įsijungia fotokameros blykstė. {SHORTCODES.blogRelatedArticles}

Jei į jūsų telefoną įsilaužė, rekomenduojame atlikti toliau nurodytus veiksmus. Tučtuojau pasikeiskite slaptažodžius. Kad būtų lengviau, skaitykite mūsų patarimus, kaip susikurti stiprų slaptažodį. Taip pat pravartu naudoti „NordPass“ programėlę, kurioje galite išsaugoti savo stiprius, sudėtingus slaptažodžius. Įjunkite apsaugą nuo kenkėjiškų programų, kad aptiktumėte visus kenksmingus elementus ir procesus. Įsitikinkite, kad naudojate saugią ir patikimą apsauginę programinę įrangą, kuri neseka jūsų veiklos ir nerenka duomenų. Išjunkite mobiliuosius duomenis ir „Wi-Fi“, kai nenaudojate. Tuomet kenkėjiškos programos negalės naudoti jūsų duomenų, o internetu grįstas veikimas bus nutrauktas. Nedelsdami pašalinkite visas įtartinas programėles. Jei apsauginė programinė įranga nieko pavojingo neranda arba tokios neturite, rekomenduojame pašalinti visas programėles, atsisiųstas prieš pat įsilaužimą. Informuokite apie įsilaužimą draugus ir pažįstamus, kurių kontaktinę informaciją turite išsisaugoję telefone, ir įspėkite, kad jie ignoruotų įtartinus pranešimus, gautus iš jūsų. Atkurkite „Android“ telefono gamyklinius nustatymus. Tai gali padėti, jei dėl galybės iššokančiųjų langų ar kenkėjiškų programų telefono nebeįmanoma naudoti. Tai kraštutinė priemonė, rekomenduojama tik tada, kai daugiau niekas nepadeda.

Prieš atkurdami „Android“ telefono gamyklinius nustatymus, išsaugokite visą svarbią informaciją atsarginėse kopijose. Eikite į „Settings“ (nustatymai). Pasirinkite „General management“ (bendroji sąranka). Palieskite „Reset“ (atkurti numatytuosius). 4. Spustelėkite „Factory data reset“ (gamyklinių duomenų atkūrimas). Palieskite „Reset“ (atkurti numatytuosius).

Norėdami apsaugoti savo telefoną nuo įsilaužimų, vadovaukitės toliau pateiktais patarimais. Būdami viešumoje, išjunkite savo telefone viešąją prieigą per „Wi-Fi“. Jei ji būtina, pasirūpinkite, kad visi nustatymai būtų kuo saugesni. Venkite nepatikimų „Wi-Fi“ tinklų ir įkrovimo stočių. Naudodamiesi viešuoju „Wi-Fi“, visada įjunkite VPN. Taip pat nepamirškite atsijungti nuo viešojo „Wi-Fi“, kai juo nebesinaudojate. Išjunkite įrenginyje „Bluetooth“ funkciją, kai nenaudojate, nes per ją įsilaužėliai taip pat gali patekti į jūsų telefoną. Užrakinkite telefoną slaptažodžiu arba ekrano užraktu. Niekada nepalikite telefono be priežiūros ir neleiskite juo naudotis nepažįstamiems žmonėms. Reguliariai atnaujinkite programėles ir operacines sistemas, kad jose būtų naujausios saugumo priemonės ir pataisos. Reguliariai peržiūrėkite programėles savo telefone ir įsitikinkite, kad tarp jų nėra tokių, kurių neatpažįstate. Neatidarykite įtartinų žinučių, nuorodų ar failų. Juose gali slypėti kenkimo ar šnipinėjimo programinė įranga. Užblokuokite SIM kortelę, jei manote, kad įrenginio saugumas buvo pažeistas. Tinklo operatoriai paprastai gali užblokuoti ir atblokuoti kortelę, kai tik naudotojas su jais susisiekia. Įdiekite apsaugą nuo kenkėjiškų programų, t. y. specialią programinę įrangą, kuri gali pašalinti kenksmingus elementus po atsisiuntimo arba neleidžia jiems patekti į įrenginį. Nesinaudokite svetainėmis, kurios kelia įtarimą. Jose gali slypėti kenkėjiška programinė įranga. Naudokite VPN. Galite naudoti „iOS“ arba „Android“ skirtą VPN, kad apsaugotumėte savo telefoną nuo šnipinėtojų ir įsilaužėlių.

Paprastai kalbant – ne, negalima įsilaužti į telefoną, kuris yra išjungtas. Užgrobti telefoną, net ir nuotoliniu būdu, galima tik tada, kai įrenginys įjungtas. Tačiau tai, kad įrenginys išjungtas, dar nereiškia, jog nėra pavojaus. Kibernetiniai nusikaltėliai gali suklastoti jūsų numerį ir skambinti juo iš savo įrenginių apsimesdami jumis, kad išgautų informacijos ar pinigų iš kitų aukų. O jei įsilaužėliams pavyko gauti šakninę prieigą prie telefono (vadinamoji „jailbreaking“ ataka), jie gali (teoriškai) įdiegti kenkėjišką programinę įrangą, kuri bus paleista, kai vėl įjungsite įrenginį. Bet kuriuo atveju galite būti tikri dėl vieno dalyko – jei telefonas visiškai išjungtas, į jį niekas neįsilauš.

Ne, į telefoną negalima įsilaužti paskambinus. Tačiau įsilaužėlis gali jums paskambinti ir apsimesti, pavyzdžiui, pareigūnu, kad išgautų asmeninę informaciją. Su šia informacija jis gali prisijungti prie jūsų internetinių paskyrų. Tačiau neįmanoma vien skambučiu įsilaužti į telefono programinę įrangą ar ją modifikuoti. Šiuo atveju kalba eina apie socialinės inžinerijos ataką, o ne apie įsilaužimą telefono skambučiu. Iš esmės pats skambutis negali užkrėsti jūsų telefono kenkėjiška programine įranga ar suteikti sukčiams prieigą prie jūsų įrenginio.

Yra programėlių, kurios gali sustiprinti telefono saugumą pranešdamos apie neįprastą veiklą ir skatindamos naudotojus taikyti įvairias saugumo funkcijas: ekrano užraktą, „Face ID“ arba Touch ID“ bei dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA). Esama ir specializuotų sekimo programėlių, kurios gali aptikti slaptą kenkėjišką programinę įrangą ir padėti atpažinti grėsmes iš anksto.

VPN visapusiškai sustiprina jūsų saugumą ir privatumą. „NordVPN“ yra patogi programėlė, skirta tiek naujokams, tiek patyrusiems naudotojams. Ji ne tik užtikrina aukščiausio lygio šifravimą, bet ir blokuoja įtartinas reklamas bei iššokančiuosius langus, kurie dažnai platina kenkėjiškas programas. „NordVPN“ funkcija „Threat Protection“ atpažįsta žalingus failus, padeda išvengti kenkėjiškų svetainių ir blokuoja slapukus bei įkyrias reklamas. „NordVPN“ taip pat turi „Kill switch“ funkciją, kuri automatiškai atjungia įrenginį nuo interneto, kai nutrūksta VPN ryšys. Be to, prie vienos „NordVPN“ paskyros galima prijungti iki 6 įrenginių, kad apsaugotumėte visą namų tinklą. Jei norite, kad jūsų telefonas būtų neįveikiamas įsilaužėliams, VPN paslauga – puikus pasirinkimas.